Papasakosiu trumpą, bet įdomią istoriją iš savo gyvenimo. Internetas ne ta vieta, kur švaistyčiausi savo vardu ir pavarde, tad pasivadinsiu tiesiog Justinu. Tai gana netikėtas pasakojimas, kaip marškinėliai su užrašu padėjo žengti vieną geriausių gyvenimo žingsnių.
Vieną gražią birželio dieną kartu su savo vokiečių aviganiu ėjau Kauno senamiesčiu. Mėgstu skaityti, tad nešiau draugui knygą, kurią buvau pasiskolinęs. Išsitraukiau iš kišenės telefoną, o šis (gal pirštai buvo suprakaitavę) ėmė ir išslydo man iš rankos. Nukrito ant kieto grindinio. Bet tai dar ne pabaiga – mano šuo staigiai susizgribo, kad reikia padėti šeimininkui. Tačiau vietoj to, kad augintinis būtų tiesiog su burna pakėlęs telefoną, jis jį kaip reikiant „patvarkė“. Pasigirdo šiurpą keliantis „trakšt“ ir netrukus įsitikinau, kad su prietaisu teks atsisveikinti. Apie emocijas ir visa kita neišsiplėsiu, bet visgi nusprendžiau tęsti kelionę pas draugą.
Tą dieną kaip mano aprangos dalis buvo pasirinkti kito bičiulio padovanoti marškinėliai su užrašu „F.B.I. Female Body Inspector“ (liet. FBI atitikmuo – FTB (Federalinis tyrimų biuras). Minėjo, kad pirko tstore.lt. Ant rūbo buvo štai tokia linksma, gal kiek drąsi frazė. Skaitykite toliau ir suprasite, kodėl šioje istorijoje tai svarbu.
Toliau kiūtinau mąstydamas, kur įsigyti naują telefoną, galvojau, ar galėčiau skirti pinigų tokiam, kokio visada norėjau. Ir staiga iš susimąstymo pabudino smūgis į petį. Nelabai maloni situacija – užsižiopsojęs nesugebėjau prasilenkti su dailia mergina. Ji iškart susiėmė už peties, o aš puoliau atsiprašinėti. Atrodė, kad atmosfera gali įkaisti, tačiau staiga ji atkreipė dėmesį į mano marškinėlius su jau minėtu užrašu ir pradėjo juoktis. Ėmė šmaikštauti, kad, jei jau esu toks „moterų kūno inspektorius“, gal pirštų spragtelėjimu pagydyčiau jai sutrenktą petį.
Užsimezgė kalba, nepaisydamas, kad ėjau pas draugą, pasiūliau kavos. Po dar kelių susitikimų tapome pora. Ir jei ne tie mano marškinėliai su užrašu, pokalbis apskritai turbūt būtų neįvykęs.
