Plačiai nuvilnijus renovacijos bangai kilo kelios mintys, kaip iš prigimties baisius chruščiovinius keturaukščius/penkiaaukščius namus padaryti kiek gražesniais tiek viduje, tiek lauke. Chruščiovkė – tai Tarybų Sąjungos prezidento Nikitos Chruščiovo valdymo laikais masiškai statyti 3-5 aukštų namai. Kurie pradžioje buvo statomi čerpiniais – šiferio stogais. Po to taupant medžiagas ir darbų atlikimo greitį buvo pereita prie paprastesnės konstrukcijos plokščių bitumu dengtų stogų. Taip pat ir laiptinės keitėsi nežymiai, vietoje betono turėklų atsirado nelabai kokybiški laiptų turėklai, kurie buvo pasirinkti dėl beveik tokios pačios kainos, tačiau daug greitesnio įrengimo laiko. Bet chruščiovinių namų išplanavimas buvo ir liko toks pat visą statymo laiką.
Taigi, šie namai, dėl kelių savo inžinierinių sprendimų šiandien jau privalo skubos tvarka būti renovuoti. Vienas sprendimų buvo „chruščiovo šaldytuvas“ – virtuvės erdvė po langu, kurioje sienos storis siekė vos pusę plytos. Kažkada tai buvo visai protinga mintis, nes pastatai buvo šildomi pilnu pajėgumu netaupant nei kuro, nei nieko, šildymas buvo labai pigus, ir toks buities stebuklas kaip šaldytuvas buvo retenybė, todėl žmonės savo maisto produktus laikė toje nišoje. Žiūrint iš šiandienos perspektyvos – idėja nors ir buvo, tačiau buvo kvaila. Namas taip prarasdavo itin daug šilumos. Be to, ir balkonai nėra itin sėkmingas sprendimas, kai kurie jų yra atsikišę ir su suvirintu paprastu metaliniu balkono turėklu, kiti yra integruoti į namą, pusiau pridengti šiferiu, pusiau palikti kiauri tarpai, kurie šiek tiek apsaugoti privirinus kelis gelžgalius prie karkaso. Patys namai sandarūs buvo gal statybos pradžioje, per daugiau nei 50 gyvavimo metų ir cementas pradėjo trupėti, ir siūlės vertis ir namai tapo tokiais pačiais šaldytuvais, kaip ir jų inžinieriniai sprendimai. Todėl jie itin patrauklūs šiandienos renovacijoms, jie, vien apšiltinti ir su sutvarkyta šildymo sistema jau sutaupytų daugiau negu tris kervirtadalius savo iššvaistomos energijos, taip pat reikia nepamiršti ir . Kalbant apie šildymo sistemą, ne visos „Chruščiovkės“ turi vandens cirkuliaciją, t. y. ketvirtame aukšte gyvenantis kaimynas turi ilgokai nuleidinėti vandenį, kol jis pradeda įšilti – atkeliauja iš žemesnių aukštų. O „gyvatukas“, kuris paprastai namuose ir atlieka cirkuliavimo funkciją (karštas vanduo užkyla vamzdžiais, o nusileidžia gyvatuku), yra prijungtas prie radiatoriaus, todėl karštas yra tik žiemą.
Nekalbant apie kuriozinus vidaus sprendimus, kaip būdą pataupyti vonios „šviesą“ iškirtus langą tarp vonios ir virtuvės, kad ši patalpa būtų šviesesnė ir vaikai, pasilipę ant kėdės galėtų pasižiūrėti į besimaudančius tėvus ar vyresnius brolius/seseris. Na, pats buto išplanavimas buvo labiau laikotarpio ir funkcionalumo reikalas, matyt tuo laiku taip atrodė geriausia, dėl to net ir šiuolaikiniai sprendimai ateities kartoms jau atrodytų kvaili. Išplanavimas kaip ir stilius – keitėsi nuo laikotarpio.
